Dar prieš dešimt metų panaudotas kepimo aliejus buvo laikomas paprasčiausia atlieka. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė — dėl šios žaliavos varžosi tarptautinės korporacijos, degalų gamintojai ir net aviakompanijos. Kas nutiko?
Atsakymas glūdi Europos Sąjungos klimato politikoje. aliejaus atliekų surinkimas tapo strategiškai svarbia grandimi, nes iš naudoto kepimo aliejaus gaminamas biodyzelinas priskiriamas prie vadinamųjų „dvigubai skaičiuojamų” biodegalų. Praktiškai tai reiškia, kad kiekviena tona tokio biokuro atitinka dviejų tonų normatyvą, kurį ES narės privalo pasiekti iki 2030-ųjų. Todėl paklausa auga, o kartu su ja — ir kainos.
Kas vyksta pasaulinėje rinkoje
Didžioji dalis Europoje surinkto panaudoto aliejaus keliauja į Nyderlandus, Vokietiją ir Skandinavijos šalis, kur veikia stambiausios biodyzelino gamyklos. Tačiau konkurencija dėl žaliavos stiprėja: Kinija, dar neseniai buvusi didžiausia panaudoto aliejaus eksportuotoja, pati pradėjo aktyviau perdirbti žaliavas vidaus rinkai.
Tai sukuria paradoksą: mažos Europos šalys, tokios kaip Lietuva, Latvija ir Estija, tampa neproporcingai svarbios tiekimo grandinėje. Čia veikiantys surinkėjai gali pasiekti kaimo vietovių maitinimo įstaigas, mažas gamyklas ir namų ūkius — segmentus, kurių didieji žaidėjai tiesiog negali efektyviai aptarnauti.
Lietuvos pozicija Baltijos regione
Baltijos šalys kartu per metus surenka keliasdešimt tūkstančių tonų panaudoto kepimo aliejaus. Nors absoliučiais skaičiais tai nedideli kiekiai, palyginti su Vokietija ar Prancūzija, surinkimo intensyvumas — tonų skaičius vienam gyventojui — Lietuvoje auga greičiau nei daugelyje Vakarų Europos valstybių.
Šį augimą lemia keli veiksniai: gerėjanti surinkimo infrastruktūra, didėjantis HORECA sektoriaus sąmoningumas ir nauji žaidėjai rinkoje, siūlantys konkurencingas supirkimo kainas. Maisto gamybos įmonės vis dažniau suvokia, kad naudotas aliejus nėra problema, kurią reikia spręsti, o žaliava, už kurią galima gauti atlygį.
Apie ką mažai kalbama
Vienas mažiau aptariamų aspektų — žaliavos autentiškumo klausimas. ES teisės aktai reikalauja, kad kiekviena panaudoto aliejaus siunta būtų atsekama iki jos susidarymo taško. Tai reiškia, kad surinkimo įmonė privalo dokumentuoti, iš kurios konkrečios kavinės ar gamyklos gauta kiekviena statinė.
Reikalavimas atsirado ne be priežasties: pasitaikė atvejų, kai šviežias palmių aliejus buvo deklaruojamas kaip „panaudotas”, siekiant gauti dvigubą biodegalų kreditą. ISCC sertifikavimo sistema skirta būtent tokiems piktnaudžiavimams užkirsti kelią. Lietuvoje aliejaus atliekų supirkimas Lietuvoje vykdomas pagal šią sertifikavimo sistemą — tai garantuoja, kad tiekimo grandinė yra skaidri ir atitinka ES standartus.
Perspektyvos
Analitikai prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus panaudoto kepimo aliejaus paklausa Europoje augs dviženkle procentine išraiška kasmet. Tai reiškia didesnę konkurenciją dėl žaliavų, tačiau kartu ir geresnes sąlygas surinkėjams bei tiekėjams. Lietuvos rinkos dalyviai, jau turintys veikiančią infrastruktūrą, yra geroje pozicijoje.