Išsiblaškymas aplanko mus visus, nepaisant to ką veikiame. Turbūt jums yra tekę nuobodžios paskaitos metu užmesti akį į telefoną, o galbūt netyčia nusižiovauti, kuomet draugas pasakoja apie neseniai įvykusias atostogas. Koncentracijos stoka yra natūrali būsena, tačiau, jei pastebėjote, jog sutelkti dėmesį darosi vis sunkiau, o mintys klaidžioja nežinia kur, verta pasidomėti simptomus sukeliančia priežastimi.

Galimybė sukaupti dėmesį priklauso nuo skirtingų faktorių. Visų pirma, jei atliekama veikla jūsų nedomina ar neišmanote apie ką eina kalba, nenuostabu, jog mintys pradeda klaidžioti kitur. Daug svarbiau yra tai, jei sunkiai susikoncentruojate kasdieniame gyvenime. Vis dažniau pamirštate svarbias datas, praleidžiate darbų terminus, nepamenate, kur palikote raktus ar piniginę. Tai gali reikšti, jog galbūt kenčiate nuo dėmesio stokos sutrikimo.

Dėmesio stokos sutrikimas – kodėl negalite susikaupti?

Dėmesio koncentracija yra atsakinga už galimybę atlikti darbus, pasirūpinti savimi bei kasdienėmis užduotimis. Išsiblaškymo priežasčių esti daugybė. Viena dažniausių priežasčių yra perdėtas informacijos vartojimas. Per dieną pamatome šimtus skirtingų reklamų, nuotraukų, vaizdo įrašų, straipsnių. Noras žinoti kiek įmanoma daugiau auga, tad vis dažniau žvilgčiojame į telefono ekraną ir nepastebime, kaip vietoj darbo skaitome naujienas ar rašome žinutę draugui.

Žvilgtelėjimas į telefoną ar pokalbis su kolega, kainuoja 23 minutes. Taip, tiek laiko vidutiniškai užtrunka susikaupti po išsiblaškymo. Mūsų smegenys nėra sukurtos vienu metu atlikti kelių darbų, tad siekiant sukaupti dėmesį, svarbu vengti trukdžių ir nedirbti kelių darbų vienu metu.

Mitas, jog darbštus žmogus privalo vienu metu atlikti šimtus darbų, kenkia darbo našumui ir žmogaus protinei funkcijai.

Vis dažniau kalbama, jog šiuolaikinio žmogaus dėmesio koncentracija mažėja. Anot rinkodaros specialistų, vartotojų dėmesio išlaikymo laikas trumpėja. Atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog 2000 metais vidutinis koncentracijos laikas buvo 12 sekundžių, o 2015 metais skaičius nukrito iki 8.25 sekundės.

Gera žinia ta, jog dėmesį galima ištreniruoti ir pagerinti. Tačiau kartais koncentracijos stoka yra didesnės problemos simptomas. Žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis bei tam tikrais medikamentais, dažniau patiria koncentracijos sutrikimų. Žmonės, turintys dėmesio stokos sindromą, kenčiantys nuo nemigos, epilepsijos ar depresijos irgi susiduria su dėmesio sutrikimais.

Dėmesio stokos sindromo požymiai

Pastebėjus, jog išsiblaškymas tampa kasdiene gyvenimo dalimi, verta sunerimti. Jei vis dažniau patiriate šiuos požymius:

• neprisimenate tai, kas įvyko ar buvo pasakyta prieš kelias akimirkas;
• negalite nustovėti vietoje;
• jūsų mintys nuolatos šokinėja;
• pamirštate kur palikote daiktus;
• sudėtinga atlikti užduotis, reikalaujančias laiko ir kruopštumo;
• neturite jėgų atlikti fizinių ar psichologinių užduočių.

Jeigu dėmesio stoka jums išsivystė dėl sveikatos sutrikimų ar vartojamų medikamentų, pasveikus ar pakeitus vaistus, dažniausiai simptomai praeina. Dėl kitų priežasčių atsiradusią dėmesio stoką, galima padidinti pasitelkus kasdienius pratimus bei tradicinę rytų mediciną.

Kaip pagerinti dėmesio koncentraciją?

Dėmesio koncentracijai gerinti yra daugybė būdų, daugelis žmonių renkasi medikamentus, tačiau dažnai problemą galima išspręsti natūraliais būdais, lavinant protinę veiklą ir mokantis suvaldyti mintis.

Meditacija

Anot Psychological Science, kasdienė meditacijos praktika padeda pagerinti dėmesio koncentraciją ir susikaupti atliekant pačias nuobodžiausias užduotis. Kadangi mūsų smegenys yra imlios mokymui, meditacija tinka treniruoti protą ir įveikti išsiblaškymą.

Meditacija skirstoma į skirtingas technikas, dėmesiui stiprinti geriausiai tinka sąmoningumo pratimai. Šių pratimų metu, medituojantis žmogus stebi savo mintis ir jas identifikuoja. Technika tinkama ne tik specialiu metu, bet ir atliekant kasdienes užduotis ir stebint savo mintis dienos metu.

Jei pastebėjote, jog jūsų dėmesys nukrypo nuo pagrindinės veiklos, sustokite ir pastebėkite mintis. Paklauskite iš kur jos atsiranda ir kodėl? Minčių stebėjimas padeda identifikuoti trikdžius ir vėliau jų išvengti.

Pratimai smegenims

Jei sėdėjimas tyloje su savo mintimis ne jums, išbandykite pratimus smegenims. Žmogaus galimybė sukaupti dėmesį yra persipynusi su atmintimi ir kitais motoriniais gebėjimais, tad treniruojant vieną sritį, gerėja ir dėmesio koncentracija.

Puzzle dėlionės gerina atmintį ir pastabumą. Kortų žaidimai stiprina atminties ir dėmesio centrus smegenyse. Jei nemėgstate žaisti stalo žaidimų, pabandykite išmokti naują kalbą arba šokį. Taip lavinama atmintis ir gerinami motoriniai gebėjimai.

Inhaliatorius “Focus”

Ieškantiems greitos pagalbos, rekomenduojame išbandyti Asun “Focus” inhaliatorių. Tai nauja technologija, kurios dėka sudėtyje esančios veikliosios medžiagos pasisavinamos akimirksniu. Inhaliatorius padeda pasisavinti medžiagas greičiau nei tabletės ar skysčiai.

Asun inhaliatoriaus sudėtyje yra tik kruopščiai patikrintos, natūralios medžiagos. Prietaiso sudėtis praturtinta romėnų ramunėlėmis bei mėtų skoniu. Sudėtyje nėra nikotino, kofeino ar pridėtinių kalorijų, tad naudodami prietaisą nepatirsite šalutinio poveikio.

Kaip veikia inhaliatorius?

“Focus” inhaliatorius veikia paprastai: nuimkite apsauginį dangtelį, įtraukite garų ir palaikykite įkvėptą medžiagą plaučiuose 5-10 sekundžių. Iškart po naudojimo, turėtumėte pajusti poveikį.

Asun geresnei dėmesio koncentracijai

Pasitelkdami naujausias technologijas ir ilgaamžę rytų medicinos praktiką, siekiame praturtinti jūsų gyvenimą. Išsiblaškymas ir dėmesio koncentracijos sutrikimai paveikia gyvenimą, tačiau išsiblaškymą galite lengvai įveikti keliais paprastais būdais. Pagerinkite dėmesio koncentraciją su Asun inhaliatoriumi. Apsilankykite Asun prekių kataloge ir išsirinkite jūsų gyvenimo būdui tinkamiausius papildus.