Liepą atidaryta – nauja kepyklėlė sostinės Užupyje – tapo vietos gyventojų mėgstama vieta vos per keletą savaičių. Tačiau vos prieš metus šios kepyklėlės įkūrėja Jolanta Klimienė negalėjo įsivaizduoti, kad jos svajonė taps realybe.
„Kepiau namuose jau daugelį metų, visi draugai nuolat prašydavo mano ruginės duonos, bet nuosavas verslas atrodė nepasiekiama svajonė,” – pasakoja Jolanta.
Lemiamu momentu tapo paskolos verslui prieinamumas. „Buvau įsitikinusi, kad be didelių nuosavų santaupų neturėsiu galimybės pradėti. Tačiau šiandien kepyklėlė ne tik išsilaiko, bet ir generuoja pelną, kuris leidžia laiku grąžinti paskolą ir planuoti plėtrą,” – priduria verslininkė.
Jolantos istorija – viena iš tūkstančių verslo sėkmės istorijų, prasidėjusių nuo išorinių finansavimo šaltinių. Tačiau kaip tiksliai pasiskolinti pinigai virsta papildomomis pajamomis? Atsakymas slypi finansinio sverto principe ir protingose investicijose.
SVERTO JĖGA: MATEMATIKA, KURIANTI TURTĄ
„Finansinis svertas yra tarsi mechaninis svertas fizikoje – leidžia pakelti daugiau nei sveri pats,” – aiškina finansų analitikas Martynas Petrauskas. „Kai įmonė skolinasi, ji gali kontroliuoti didesnį kapitalą nei turi nuosavo, o tai, esant teigiamai investicijų grąžai, multiplikuoja pelną.”
Pavyzdys: Įmonė, turinti 10 000 eurų nuosavo kapitalo ir uždirbanti 10% metinę grąžą, per metus uždirbtų 1 000 eurų. Tačiau pasiskolinus dar 40 000 eurų su 6% metinėmis palūkanomis, ta pati įmonė valdytų 50 000 eurų, kurie, uždirbus tą patį 10% prieaugį, sugeneruotų 5 000 eurų. Atmetus palūkanas (2 400 eurų), grynasis pelnas siektų 2 600 eurų – 2,6 karto daugiau nei naudojant vien nuosavą kapitalą.
Ši matematika veikia įvairiuose sektoriuose, nuo mažmeninės prekybos iki nekilnojamojo turto, tačiau skirtingu mastu.
LAIKO PARADOKSAS: PINIGAI DABAR VS. PINIGAI VĖLIAU
AB „Gintariniai baldai”, baldų gamintoja iš Klaipėdos, susidūrė su dilema – jų gaminiai tapo populiarūs eksporto rinkose, tačiau užsakymų vykdymui reikėjo papildomos įrangos.
„Galėjome taupyti 2-3 metus, kol sukauptume reikiamą sumą. Tačiau per tą laiką būtume praradę eksporto galimybes ir potencialius klientus,” – pasakoja įmonės finansų direktorė Kristina Nainienė.
Įmonė pasirinko pasiskolinti, įsigijo naujus įrenginius ir per 8 mėnesius pasiekė 130% gamybos apimčių augimą. „Jei būtume laukę, kol sutaupysime, prarastume daug daugiau nei paskolos kaina,” – teigia Nainienė.
Šis pavyzdys iliustruoja laiko vertės principą – pinigai, investuoti šiandien, dažnai generuoja didesnę vertę nei ta pati suma ateityje, ypač sparčiai augančiose rinkose.
RIZIKOS SPEKTRAS: KUR INVESTUOJAMOS PASKOLOS?
Verslo paskolos nukreipiamos į skirtingas sritis, kurių kiekviena pasižymi savitu rizikos ir grąžos santykiu.
1. Gamybos modernizavimas
„Svarbiausias investicijų tikslas – efektyvumas,” – teigia ekonomistas dr. Tomas Balčiūnas. Vidutiniškai, gamybos įmonės, investuojančios į modernizavimą, pasiekia 15-25% išlaidų sumažėjimą, kas leidžia ne tik grąžinti paskolą, bet ir generuoti papildomą pelną.
UAB „Techninės detalės”, metalų apdirbimo įmonė iš Alytaus, modernizavusi gamybos liniją pasiskolintomis lėšomis, per 14 mėnesių sumažino energijos sąnaudas 28% ir padidino našumą 32%. „Investicija atsipirko greičiau nei per dvejus metus, o sutaupytos lėšos leidžia ne tik mokėti paskolą, bet ir investuoti į darbuotojų gerovę,” – dalijasi patirtimi įmonės vadovas.
2. Rinkos plėtra ir naujų produktų kūrimas
Kitas populiarus paskolų panaudojimo būdas – ekspansija į naujas rinkas. Šioje srityje rizika didesnė, bet potencialas taip pat.
Programinės įrangos kūrėja „SoftInova” pasiskolino 200 000 eurų eksportui į Skandinavijos rinkas. „Pirmieji šeši mėnesiai buvo sudėtingi, teko adaptuoti produktus ir investuoti į rinkodarą, tačiau dabar Švedija ir Norvegija sudaro 40% mūsų pajamų,” – sako įmonės įkūrėjas Gediminas Lukoševičius.
Tyrimų duomenys rodo, kad sėkminga tarptautinė plėtra vidutiniškai padidina įmonės pajamas 30-45%, nors maždaug trečdalis bandymų plėstis į užsienio rinkas nepasiekia lauktų rezultatų.
3. Apyvartinio kapitalo papildymas
„Kartais svarbiausia ne investicijos į ilgalaikį turtą, o galimybė naudotis didesniu apyvartiniu kapitalu,” – pabrėžia finansų konsultantė Agnė Simanavičiūtė.
Logistikos įmonė „TransportCargo” naudoja paskolą kaip „finansinį buferį”, leidžiantį prisiimti didesnius užsakymus ir apmokėti vairuotojus bei kuro išlaidas nelaukiant apmokėjimo iš klientų, kurie dažnai atsiskaito per 60-90 dienų. „Tai leidžia mums augti dvigubai greičiau nei leistų tik nuosavas kapitalas,” – aiškina įmonės savininkas.
MIKROEKONOMIKA: SKAIČIAI, KURIUOS VERSLAS PRIVALO ŽINOTI
Paskolos versle veikia tik tada, kai suprantama jų ekonomika. Štai keli esminiai rodikliai, kuriuos seka sėkmingos įmonės:
ROI (investicijų grąža)
„Prieš skolinantis būtina apskaičiuoti tikėtiną investicijų grąžą ir palyginti ją su skolinimosi kaina,” – perspėja finansų analitikas Balčiūnas. „Jei tikitės 12% grąžos, o skolinatės su 8% palūkanomis, matematika jūsų pusėje. Jei atvirkščiai – finansinis modelis neveiks.”
Pinigų srautai
„Net pelningos įmonės gali susidurti su mokumo problemomis, jei neužtikrina pakankamų pinigų srautų paskolai aptarnauti,” – pabrėžia Simanavičiūtė. Ji rekomenduoja sukurti detalų pinigų srautų planą, įvertinantį sezoniškumą ir galimus vėlavimus.
Grynosios maržos pokyčiai
Paskolos tikslas – padidinti ne tik pajamas, bet ir pelningumą. „Jei po investicijos jūsų pajamos auga 20%, bet grynoji marža mažėja, kažkas negerai su verslo modeliu,” – perspėja Balčiūnas.
ŠEŠĖLIAI IR ŠVIESULIAI: SĖKMĖS IR NESĖKMĖS ISTORIJOS
Ne visos su paskolomis susijusios istorijos baigiasi sėkme. Statistika rodo, kad apie 20% verslo paskolų projektų nepasiekia lauktų rezultatų. Tačiau net nesėkmių analizė atskleidžia vertingas pamokas.
Nesėkmės pavyzdys: Viešbučių tinklas „Komforto namai” pasiskolino 1,5 milijono eurų plėtrai 2019 m. pabaigoje. Pandemija visiškai pakeitė jų planus, ir įmonė vos išvengė bankroto. „Svarbiausia pamoka – visada turėti ‘Plan B’, įvertinti blogiausią scenarijų,” – sako įmonės savininkas, dabar sėkmingai restruktūrizavęs verslą.
Sėkmės pavyzdys: Žaislų gamintoja „MedinisŽaislas” pasiskolino 50 000 eurų internetinei pardavimų platformai sukurti prieš pat pandemiją. „Tai, kas atrodė kaip rizikinga investicija, tapo mūsų išsigelbėjimu, kai fizinės parduotuvės užsidarė,” – pasakoja įmonės įkūrėja.
MAKROEKONOMIKA: VERSLO PASKOLŲ POVEIKIS EKONOMIKAI
Lietuvos banko duomenys rodo, kad verslo paskolų portfelis šalyje 2024 metais pasiekė 9,3 milijardo eurų – tai 15% augimas per pastaruosius dvejus metus. Šis augimas koreliuoja su 4,2% BVP augimu tuo pačiu laikotarpiu.
„Aktyvus verslo kreditavimas yra vienas iš ekonomikos varomųjų variklių, nes leidžia verslams augti greičiau nei leistų tik nuosavas kapitalas,” – aiškina ekonomistas Balčiūnas. „Tai sukuria naujų darbo vietų, didina mokesčių surinkimą ir skatina inovacijas.”
Paskolos verslams sukuria multiplikacijos efektą – kiekvienas investuotas euras ekonomikoje generuoja papildomą 1,4-1,8 euro ekonominę vertę dėl sukuriamų darbo vietų, didėjančio vartojimo ir tiekimo grandinės efektų.
EVOLIUCIJA: KAIP KEIČIASI VERSLO FINANSAVIMAS
Tradiciniai bankai ilgą laiką dominavo verslo finansavimo rinkoje, tačiau nauji žaidėjai keičia žaidimo taisykles. Alternatyvaus finansavimo platformos, rizikos kapitalo fondai ir netgi kriptofinansuojamos organizacijos kuria naują ekosistemą.
„Šiuolaikinis verslas turi daugiau finansavimo galimybių nei bet kada anksčiau,” – sako fintech sektoriaus ekspertė Viktorija Baltuškaitė. „Tai reiškia ne tik lengvesnį prieinamumą prie kapitalo, bet ir labiau individualizuotus sprendimus, pritaikytus konkrečioms verslo reikmėms.”
Naujausia tendencija – dirbtinio intelekto naudojimas kredito rizikai vertinti, kas leidžia priimti sprendimus greičiau ir tiksliau. „Sistema, analizuojanti tūkstančius kintamųjų, gali įvertinti verslo potencialą giliau nei tradiciniai modeliai,” – aiškina Baltuškaitė.
PERSPEKTYVOS: SKOLINIMOSI STRATEGIJA ATEIČIAI
Auganti palūkanų normų aplinka verčia įmones atidžiau vertinti skolinimosi strategijas. Ekspertai siūlo keletą krypčių:
Mišrus finansavimas: Derinant skirtingų terminų paskolas, nuosavą kapitalą ir alternatyvaus finansavimo šaltinius, galima optimizuoti kapitalo kainą.
Anticiklinis skolinimasis: Protingos įmonės skolinasi ekonominio pakilimo metu, kad būtų pasiruošusios investuoti, kai rinka sulėtėja ir konkurentai susiduria su kapitalo trūkumu.
Lanksčios paskolos sąlygos: Vis populiaresni tampa produktai su kintančiomis sąlygomis, kurios prisitaiko prie verslo sezoniškumo ar augimo fazių.
„Svarbiausia suvokti, kad paskola – tik įrankis. Kaip ir bet kuris įrankis, jis gali kurti arba griauti, priklausomai nuo to, kaip jį naudojate,” – apibendrina finansų analitikas Petrauskas.
Iš verslo paskolų efektyviai uždirbančių įmonių praktikos galima išskirti tris pagrindines strategijas:
- Investavimas į efektyvumo didinimą, kuris sumažina veiklos sąnaudas daugiau nei kainuoja paskolos aptarnavimas
- Rinkos dalies plėtra, pasiekiama greičiau nei konkurentai dėl didesnio prieinamo kapitalo
- Strateginių galimybių išnaudojimas, kurios būtų prarastos be išorinio finansavimo
Nepaisant ekonominės aplinkos pokyčių, sėkmingai veikiančios įmonės ir toliau naudosis skolintu kapitalu kaip įrankiu greitesniam augimui, efektyvesniam išteklių išnaudojimui ir konkurenciniam pranašumui įgyti. Esminis klausimas lieka ne „ar skolintis?”, bet „kaip protingai investuoti pasiskolintus pinigus?”.
Straipsnio autorius: Ekonomikos apžvalgininkas Andrius Vaitkevičius