Išeinate į lauką, įkvepiate šalto oro – ir staiga pajuntate aštrų diegimą dantyje. Arba keletas dantų vienu metu sureaguoja taip, tarsi kas būtų perbraukęs vinį per stiklą. Pažįstamas jausmas?
Jei taip – jūs ne vienas. Žiema yra sezonas, kai odontologai sulaukia padidėjusio pacientų srauto su skundais, kurie vasarą neegzistavo. Šaltis veikia kaip diagnostinis įrankis: jis atskleidžia problemas, kurios tyliai brendo mėnesius ar net metus.
Dantų jautrumas šalčiui: ne norma, o signalas
Daugelis žmonių pripranta prie to, kad jų dantys reaguoja į šaltį. „Visada taip buvo” – sako jie ir toliau gyvena, vengdami šalto vandens ar įkvėpimo pro burną žiemą. Bet dantų jautrumas nėra charakterio bruožas. Tai simptomas.
Danties viduje, po emaliu ir dentinu, yra pulpa – gyvas audinys su nervais ir kraujagyslėmis. Kai emalė pažeista ar nusilpusi, kai dantenų linija pasitraukusi, kai yra mikroįtrūkimų ar ėduonies pradžia – šaltas oras pasiekia nervą tiesiogiai. Ir nervas reaguoja taip, kaip jam priklauso – skausmu.
Taigi, jei žiemą jūsų dantys „prašneka” – jie bando jums kažką pasakyti. Klausimas tik, ką būtent.
Penkios dažniausios problemos, kurias atskleidžia šaltis
Ėduonies pradžia. Tai dažniausia priežastis. Ėduonis pradeda savo darbą tyliai – pirmiausia pažeidžia emalio paviršių, po to prasiskverbia giliau. Pradiniame etape žmogus nieko nejaučia. Bet kai ėduonis pasiekia dentiną – prasideda jautrumas. Šaltas oras, šaltas vanduo, saldus maistas – visa tai sukelia diskomfortą. Jei pajutote naują jautrumą konkrečiame dantyje – didelė tikimybė, kad ten kažkas vyksta.
Įtrūkęs dantis. Mikroįtrūkimai dantyse – dažnesni nei galvojate. Jie gali atsirasti nuo kramtymo kieto maisto, nuo danties sukandimo netikėtai į kauliuką, nuo bruksizmo (dantų griežimo miegant). Įtrūkimas gali būti nematomas plika akimi ir net nerodytis rentgeno nuotraukoje. Bet šaltis jį „išduoda”: skystis įsiskverbia į plyšelį, susitraukia nuo temperatūros pokyčio ir sukelia staigų, aštrų skausmą.
Atsitraukusios dantenos. Sveikos dantenos apgaubia danties šaknį ir ją saugo. Kai dantenos atsitraukia – ar dėl periodontito, ar dėl per agresyvaus valymosi, ar dėl amžiaus – atsiveria danties šaknies paviršius. Šaknis neturi tokio storo emalio sluoksnio kaip karūnėlė – ji daug jautresnė išorės dirgikliams. Žmogus, kurio dantenos atsitraukusios, žiemą tai pajunta labai aiškiai.
Nusidėvėjęs emalis. Emalis – kiečiausia žmogaus kūno medžiaga, bet ji nėra nesunaikinama. Rūgštus maistas ir gėrimai, per stiprus valymasis, griežimas dantimis naktį – visa tai lėtai, bet užtikrintai plonina emalio sluoksnį. Kai emalis nusidėvi – dentinas atsiveria. O dentinas pilnas mikroskopinių kanalėlių, kurie tiesiogiai sujungti su nervu. Šaltis per tuos kanalėlius keliauja tiesiai į skausmą.
Senas ar pažeistas plombavimas. Plombos nėra amžinos. Laikui bėgant jos gali susitraukti, atšokti nuo danties kraštų, suskilti. Atsiranda mikroplyšeliai tarp plombos ir danties – ir būtent ten pradeda kauptis bakterijos, būtent ten šaltis randa kelią į vidų. Jei dantis, kuris seniai buvo gydytas, staiga pradėjo reaguoti į šaltį – verta patikrinti plombos būklę.
Kada jautrumas yra pavojaus signalas
Ne kiekvienas diegtelėjimas reiškia katastrofą. Bet yra požymių, kurie turėtų priversti kreiptis nedelsiant.
Jei skausmas stiprus ir staigus – ne silpnas diskomfortas, o tikras diegimas, kuris verčia sustoti ir laukti, kol praeis. Tai gali reikšti gilesnę problemą: pažeistą nervą, įtrūkimą, siekiantį pulpą.
Jei skausmas išlieka ilgai po dirgiklio. Sveiko danties jautrumas šalčiui trunka kelias sekundes – kol dantis „apšyla”. Jei skausmas tęsiasi minutę, penkias, penkiolika – nervas gali būti uždegtas.
Jei jautrumas naujas ir netikėtas. Dantis, kuris dvidešimt metų nereagavo į šaltį, staiga pradėjo? Tai ne „senatvė” – tai pokytis, ir pokytį reikia išsiaiškinti.
Jei kartu yra kitų simptomų: patinimas, skausmas kramtant, spalvos pasikeitimas, blogas kvapas. Visa tai gali rodyti infekciją ar kitą rimtą būklę.
Ką galima padaryti namie
Pirmas žingsnis – stebėjimas. Pabandykite nustatyti, kuris tiksliai dantis ar dantų grupė reaguoja. Ar tai vienas konkretus dantis? Ar visa viena pusė? Ar tik priekiniai? Ši informacija bus labai naudinga odontologui.
Antras žingsnis – laikinas palengvinimas. Dantų pasta jautriems dantims (su kalio nitratu ar strontio chloridu) gali sumažinti jautrumą per kelias savaites reguliaraus naudojimo. Tai ne gydymas, o simptomų malšinimas – bet laukiant vizito tai gali padėti.
Trečias žingsnis – vengti ekstremalių temperatūrų. Jei žinote, kad dantys reaguoja į šaltį – geriau atsigerti kambario temperatūros vandens, geriau kvėpuoti pro nosį lauke, geriau neskubėti su ledais iš šaldytuvo. Tai ne sprendimas, bet apsauga nuo papildomo dirginimo.
Ketvirtas žingsnis – ir svarbiausias – kreiptis į specialistą. Joks straipsnis internete, jokia dantų pasta, jokios liaudies išmintys nepakeis profesionalios diagnostikos. Tik odontologas gali nustatyti tikrąją jautrumo priežastį ir pasiūlyti adekvatų gydymą.
Šalčio testas: kaip odontologai tai naudoja
Įdomu, kad šaltis – ne tik problema, bet ir diagnostikos įrankis. Odontologijos kabinete specialistas dažnai naudoja šalčio testą, kad įvertintų danties gyvybingumą.
Ant danties paviršiaus trumpam paliekamas šaltas stimulas – specialus purškalas ar šalta vatinė lazdėlė. Sveikos pulpos dantis sureaguos – pacientas pajus šaltį, bet skausmas greitai praeis. Pažeistos pulpos dantis gali nereaguoti visai (nervas jau miręs) arba reaguoti labai ilgai ir stipriai (nervas uždegtas).
Taigi, kai sakote odontologui „man šalta skauda dantį” – tai ne tik skundas. Tai diagnostinė informacija, kuri padeda nustatyti, kas iš tikrųjų vyksta po emalio paviršiumi.
Prevencija: kaip sumažinti žiemos riziką
Profilaktinis patikrinimas prieš šaltąjį sezoną – geriausias būdas išvengti žieminių siurprizų. Tai, ką odontologas pamatys apžiūros metu – pradedančią ėduonį, susilpnėjusią plombą, atsitraukusias dantenas – galima sutvarkyti dar prieš prasidedant simptomams.
Odontologijos klinika Klaipėda specialistai pastebi, kad rudens–žiemos laikotarpiu konsultacijų skaičius dėl dantų jautrumo padidėja maždaug trečdaliu. Didelė dalis šių vizitų būtų buvę nereikalingi, jei pacientai būtų apsilankę profilaktiškai anksčiau.
Reguliarus profesionalus valymas pašalina apnašas ir akmenis, kurie kaupiasi prie dantenų linijos ir prisideda prie dantenų atsitraukimo. Fluoridavimas sustiprina emalio paviršių ir padidina jo atsparumą tiek ėduoniui, tiek temperatūros pokyčiams.
Tinkama valymosi technika namie – ne mažiau svarbi. Per stiprus valymasis, per kietas šepetėlis, horizontalūs judesiai – visa tai traumuoja dantenas ir ilgainiui jas priverčia trauktis. Minkštas šepetėlis, švelnūs judesiai nuo dantenų link danties krašto, dvi minutės du kartus per dieną – atrodo paprasta, bet tai pagrindas.
Kai šaltis – tik pradžia
Dantų jautrumas šalčiui retai egzistuoja izoliuotai. Jei jūsų dantys reaguoja į šaltį – tikėtina, kad jie reaguos ir į karštį, ir į saldumą, ir į rūgštumą. Tai bendro emalio ar dantenų sveikatos rodiklis.
Ignoruoti šį signalą – tas pats, kas ignoruoti automobilio lempučių įspėjimą prietaisų skydelyje. Gal nieko rimto. O gal kažkas, kas be dėmesio taps rimta.
Žiema atėjo ne tam, kad sugadintų jums nuotaiką dantų skausmu. Ji atėjo parodyti, kas jau seniai vyksta – tik tyliai. Ir jei šaltis prabilo per jūsų dantis – laikas išklausyti, ką jis sako.