Lietuvos namų ūkių šiltnamių rinka per pastaruosius penkerius metus augo vidutiniškai 18 proc. kasmet – beveik dvigubai sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Remiantis Europos sodininkystės asociacijos duomenimis, Baltijos šalys pirmauja pagal šiltnamių skaičiaus augimą tarp privačių namų savininkų.
Ekspertai šią tendenciją sieja su keliais veiksniais: didėjančiu susidomėjimu maisto kilme, kintančiomis klimato sąlygomis ir pasikeitusiais gyvenimo būdo prioritetais po pandemijos.
Statistika rodo aiškią tendenciją
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2023 metais šalyje buvo registruota apie 127 tūkst. individualių gyvenamųjų namų su žemės sklypais. Pramonės atstovų vertinimais, maždaug 22 proc. šių namų ūkių jau turi šiltnamius – tai reikšmingai daugiau nei 2018 metais fiksuoti 14 proc.
Vidutinė šiltnamio kaina Lietuvoje svyruoja nuo 600 iki 2500 eurų, priklausomai nuo konstrukcijos tipo, dydžio ir papildomos įrangos. Metinis rinkos apimties augimas vertinamas 12–15 mln. eurų.
Panaši dinamika stebima ir kitose Baltijos valstybėse. Latvijoje šiltnamių pardavimai 2023 metais išaugo 21 proc., Estijoje – 16 proc.
Maisto saugumo klausimas tampa prioritetu
Europos vartotojų organizacijų federacijos (BEUC) atlikti tyrimai rodo, kad 67 proc. Europos vartotojų yra susirūpinę dėl pesticidų likučių importuotose daržovėse. Lietuvoje šis rodiklis siekia 71 proc.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet atlieka importuojamų produktų patikras. 2023 metų duomenimis, apie 4,2 proc. tirtų daržovių siuntų viršijo leistinas pesticidų normas – nedidelis, tačiau pastebimas rodiklis.
Šios aplinkybės skatina dalį vartotojų rinktis alternatyvą – auginti daržoves patiems kontroliuojamomis sąlygomis.
Klimato pokyčiai keičia vegetacijos sezono trukmę
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį vidutinė metinė temperatūra šalyje pakilo 0,8 laipsnio Celsijaus. Vegetacijos sezonas pailgėjo vidutiniškai 12–18 dienų, palyginti su 2000–2010 metų laikotarpiu.
Šiltnamis leidžia išnaudoti šiuos pokyčius. Ankstyvas pavasaris ir vėlyvas ruduo tampa produktyviu auginimo laikotarpiu, kai lauko sąlygos dar arba jau nebetinkamos.
Meteorologų prognozės rodo, kad ši tendencija tęsis. Tikėtina, kad iki 2030 metų vegetacijos sezonas Lietuvoje pailgės dar 7–10 dienų.
Urbanizacijos tendencijos ir priemiesčių plėtra
Registrų centro duomenimis, 2022–2023 metais didžiausias gyvenamųjų namų statybos aktyvumas fiksuotas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priemiesčiuose. Nauji gyventojai, įsigiję sklypus, aktyviai investuoja į sodybų infrastruktūrą.
Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad šiltnamis tapo vienu iš standartinių priemiesčio sodybos elementų. Geri pasiūlymai šiltnamiams sulaukia didžiausio susidomėjimo būtent iš šio segmento – jaunų šeimų, neseniai įsigijusių nuosavus namus.
Nuotolinio darbo paplitimas šią tendenciją tik sustiprina. Dalis profesionalų, nebepririštų prie biuro, renkasi gyventi toliau nuo miesto centro, kur sklypai didesni ir galimybės ūkininkauti – platesnės.
Ekonominis aspektas išlieka reikšmingas
Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais maisto produktų kainos Lietuvoje buvo vidutiniškai 9,1 proc. aukštesnės nei 2022 metais. Daržovių kategorijoje kainų augimas siekė 11,4 proc.
Ekonomistai skaičiuoja, kad šeima, auginanti daržoves šiltnamyje, gali sutaupyti 150–300 eurų per sezoną. Ši suma priklauso nuo auginamų kultūrų įvairovės ir derliaus apimties.
Šiltnamio investicija, remiantis šiais skaičiavimais, atsiperka per 3–5 metus. Papildomi veiksniai – sutaupytos transporto išlaidos ir galimybė vartoti šviežesnius produktus – į šią metriką neįtraukiami.
Technologinė pažanga mažina barjerus
Šiuolaikiniai šiltnamiai reikalauja mažiau priežiūros nei prieš dešimtmetį. Automatinės vėdinimo sistemos, laistymo laikmačiai, temperatūros jutikliai – visa tai tampa standartine komplektacija vidutinės klasės modeliuose.
Europos sodininkystės pramonės asociacijos duomenimis, automatizuotų šiltnamių pardavimai Europoje kasmet auga 24 proc. – sparčiau nei bendroji rinka.
Ši technologinė pažanga leidžia šiltnamį turėti ir tiems, kurie anksčiau manė neturintys tam laiko ar įgūdžių.
Reguliacinė aplinka išlieka palanki
Lietuvoje šiltnamiui privačiame sklype nereikia statybos leidimo, jei jo plotas neviršija 50 kv. m ir aukštis – 5 metrų. Pakanka informuoti savivaldybę apie statinio statybą.
ES lygmeniu taip pat stebimos palankios tendencijos. Europos žaliojo kurso strategijoje skatinama vietos maisto gamyba, trumpos tiekimo grandinės ir tvarūs vartojimo modeliai.
Kai kurios ES šalys jau taiko subsidijas privatiems šiltnamiams. Lietuvoje tokių programų kol kas nėra, tačiau ekspertai neatmeta galimybės, kad ateityje panašios iniciatyvos galėtų būti svarstomos.
Perspektyvos
Pramonės atstovai prognozuoja, kad šiltnamių paklausa Lietuvoje artimiausius trejus metus išliks stabili arba augs 10–15 proc. kasmet.
Pagrindiniai augimo varikliai išlieka tie patys: maisto saugumo svarba, klimato pokyčiai, urbanizacija ir ekonominiai motyvai.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad rinka dar neišnaudota – potencialių vartotojų skaičius gerokai viršija esamą šiltnamių bazę. Tikėtina, kad augimas tęsis, kol rinka pasieks saturacijos tašką, kuris, ekspertų vertinimu, galėtų būti apie 35–40 proc. individualių namų.
Tuo tarpu sektorius išlieka vienas sparčiausiai augančių sodininkystės ir namų ūkio prekių segmentų Lietuvoje.