Šuo negali pasakyti, kad blogai jaučiasi. Tačiau jo kūnas siunčia signalus – tik ne visada juos pastebime. Veterinarai teigia, kad daugelis rimtų ligų aptinkamos pavėluotai būtent todėl, kad ankstyvieji požymiai atrodo nereikšmingi.
Pasikeitęs miego režimas
Šeimininkai dažnai nesureikšmina to, kad augintinis pradėjo miegoti daugiau nei įprastai. Priskiria amžiui, orams ar tiesiog nuotaikai. Tačiau padidėjęs mieguistumas gali signalizuoti apie skausmą, infekciją ar vidaus organų problemas.
Lygiai taip pat svarbus ir priešingas pokytis – jei šuo, kuris visada ramiai miegodavo naktimis, pradeda vaikščioti, inkšti ar keistis pozicijomis. Tai gali rodyti diskomfortą ar nerimą dėl sveikatos būklės.
Stebėkite augintinio įpročius ir fiksuokite pokyčius. Tai, kas atrodo smulkmena, veterinarui gali būti svarbi diagnostinė informacija.
Gėrimo įpročių pokyčiai
Šuo pradėjo gerti daugiau vandens nei anksčiau? Arba, priešingai, beveik neliečia dubenėlio? Abu variantai verti dėmesio.
Padidėjęs troškulys gali signalizuoti apie diabetą, inkstų sutrikimus ar hormonines ligas. Sumažėjęs vandens vartojimas – apie pykinimą, burnos ertmės skausmą ar bendrą negalavimą.
Patarimas: stebėkite, kiek vandens įpilate ir kiek lieka dienos pabaigoje. Taip turėsite konkrečius duomenis, kuriuos galėsite pateikti veterinarui.
Nenorėjimas žaisti ar vaikščioti
Šuo, kuris visada entuziastingai laukdavo pasivaikščiojimų, staiga tampa abejingas? Nebereaguoja į mėgstamą žaislą? Atsisako lipti laiptais ar šokinėti į automobilį?
Tai klasikiniai skausmo ar nuovargio požymiai. Sąnarių problemos, stuburo skausmai, širdies nepakankamumas – visos šios būklės pasireiškia sumažėjusiu aktyvumu.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į širdies sveikatą. Kai kurios šunų ligos, susijusios su širdies ir kraujagyslių sistema, ilgą laiką pasireiškia tik sumažėjusiu aktyvumu ir greitesniu nuovargiu. Vėlesni simptomai – kosulys, sunkus kvėpavimas – atsiranda, kai liga jau pažengusi.
Pasikeitęs apetitas
Atsisakymas valgyti – akivaizdus simptomas, į kurį dauguma reaguoja. Tačiau subtilesnių pokyčių dažnai nepastebime.
Pavyzdžiui, šuo valgo, bet lėčiau nei anksčiau. Arba pasirenka tik minkštą maistą, vengdamas sausų granulių. Tai gali rodyti dantų ar dantenų problemas, kurios sukelia skausmą kramtant.
Kitas variantas – šuo valgo normaliai, bet nustojo prašyti skanėstų ar nebedomisi šeimos maistu. Sumažėjęs susidomėjimas maistu gali signalizuoti apie virškinimo problemas ar bendrą savijautą.
Elgsenos pokyčiai
Augintinis tapo irzlesnis? Vengia prisilietimų tam tikrose vietose? Slepiasi po baldais, nors anksčiau to nedarė? Visa tai – organizmo būdas pranešti apie diskomfortą.
Kartais šeimininkai mano, kad šuo tiesiog „pasidarė piktas” arba „keičiasi charakteris”. Iš tiesų staigūs elgsenos pokyčiai retai būna psichologiniai – dažniausiai už jų slypi fizinė priežastis.
Net agresija, kuri anksčiau nebuvo būdinga, gali rodyti skausmą. Šuo, kuriam skauda, gali „perspėti” šeimininką laikytis atokiau nuo skaudamos vietos.
Kailio ir odos būklės pasikeitimai
Blankus, šiurkštus kailis, padidėjęs slinkimas, pleiskanojimas – visa tai gali rodyti mitybos trūkumus, alergiją ar vidaus ligų simptomus.
Ypač atkreipkite dėmesį į lokalius pokyčius: nuplikusius plotelius, paraudimą, neįprastą kvapą. Odos būklė atspindi bendrą organizmo sveikatą.
Kvėpavimo ritmo pokyčiai
Normalus šuns kvėpavimo dažnis ramybėje – 15–30 įkvėpimų per minutę. Jei pastebėjote, kad augintinis alsuoja dažniau, net ilsėdamasis, tai rimtas signalas.
Taip pat svarbu stebėti kvėpavimo kokybę: ar šuo kvėpuoja giliai ir ramiai, ar paviršutiniškai ir greitai. Košulys, švokštimas, garsus kvėpavimas naktį – visi šie požymiai reikalauja veterinaro dėmesio.
Profilaktika veiksmingesnė nei reagavimas
Subtilių simptomų stebėjimas – svarbu, tačiau dar svarbiau – reguliarūs profilaktiniai patikrinimai. Veterinaras gali aptikti pokyčius, kurių šeimininkas nepajėgus pastebėti: širdies ūžesius, padidėjusius limfmazgius, pilvo ertmės pakitimus.
Taip pat svarbu laiku atlikti rekomenduojamas procedūras. Šunų sterilizacija ne tik padeda kontroliuoti populiaciją, bet ir sumažina tam tikrų onkologinių bei infekcinių ligų riziką.
Ką daryti pastebėjus pokyčius
Nepanikuokite, bet ir neignoruokite. Užsirašykite, ką pastebėjote: kada prasidėjo, kaip dažnai kartojasi, ar yra kitų pokyčių. Ši informacija padės veterinarui greičiau nustatyti priežastį.
Geriau apsilankyti klinikoje ir sužinoti, kad viskas gerai, nei laukti, kol situacija taps rimta. Šunys negali paprašyti pagalbos žodžiais – jie pasitiki, kad mes suprasime jų signalus.