Prisimenu tą akimirką prieš kelerius metus, kai stovėjau prekybos centro koridoriuje ir žiūrėjau į eilę dirbtinių eglučių. Jaučiausi beveik kaltas – tarsi išduočiau kažką svarbaus. Užaugau namuose, kur gruodžio pradžioje visada atsiduodavo pušies sakais, o ant grindų neišvengiamai atsirasdavo žalių spyglių takeliai. Ar tikrai galiu to atsisakyti?
Šiandien, praėjus keleriems metams, galiu drąsiai pasakyti – tas pasirinkimas pakeitė mano požiūrį į daugelį dalykų. Ne todėl, kad dirbtinė eglutė būtų „geresnė”. Tiesiog ji tinka man ir mano gyvenimo būdui. O tai, pasirodo, yra svarbiausia.
Kai gyvenimas diktuoja savo sąlygas
Mano sprendimą lėmė ne filosofiniai svarstymai, o labai konkreti situacija. Tais metais gruodžio viduryje turėjau išvykti į komandiruotę. Dvi savaitės. Kas prižiūrės natūralią eglutę? Kas ją laistys? O svarbiausia – ar grįžęs rasiu ką nors daugiau nei nudžiūvusį skeletą?
Būtent tada pirmą kartą rimtai pagalvojau apie alternatyvą. Ir pradėjęs domėtis supratau, kad tokių kaip aš – daugybė. Žmonės, kurių gyvenimo ritmas tiesiog nesiderina su natūralios eglutės poreikiais. Tie, kurie dažnai keliauja. Tie, kurie dirba ilgas valandas ir grįžta namo tik miegoti. Tie, kurie švenčia Kalėdas keliose vietose – pas tėvus, pas uošvius, savo namuose.
Mados, kurios ateina ir išeina
Įdomu stebėti, kaip keičiasi požiūris į šventinę puošybą. Prisimenu laikus, kai visi siekė turėti kuo didesnę, kuo vešlesnę eglutę. Kuo daugiau blizgučių, kuo ryškesnės lemputės – tuo geriau. Dabar matau visiškai kitokias tendencijas.
Minimalizmas pasiekė ir Kalėdų papuošalus. Vis dažniau matau elegantiškus, santūrius sprendimus – nedidelius medelius su keliais kruopščiai parinktais akcentais. Vienspalvės dekoracijos. Natūralių medžiagų elementai. Skandinaviškas šaltumas su šiluma smulkmenose.
Šiuolaikinės dirbtinės eglutės puikiai atitinka šį stilių. Galima rinktis ne tik tradicinius žalius modelius, bet ir baltus, sidabrinius, netgi juodus – tiems, kurie nebijo eksperimentuoti. Kai kurie dizaineriai siūlo eglutes su jau integruotomis dekoracijomis, sukurtomis pagal konkrečią spalvų paletę. Nereikia galvoti, kas prie ko dera – viskas jau suderinta.
Saugumo aspektas, apie kurį vengiame kalbėti
Štai tema, kuri retai iškyla pokalbiuose, bet kuri man pasirodė netikėtai svarbi. Gaisro rizika.
Natūrali eglutė, ypač jei ji ilgai stovi šiltame bute ir pradeda džiūti, tampa potencialiai pavojingu objektu. Sausas medis gali užsidegti per kelias sekundes, o liepsna plinta žaibiškai greitai. Kasmet per šventes įvyksta nelaimių, susijusių su užsidegusiomis eglutėmis – dažniausiai dėl per arti pastatytų žvakių ar sugedusių girliandų.
Kokybiškos dirbtinės eglutės gaminamos iš sunkiai degių medžiagų. Tai nereiškia, kad jos visiškai atsparios ugniai – jokia medžiaga nėra – tačiau rizika ženkliai mažesnė. Šeimoms su vaikais, kurie kartais būna pernelyg smalsūs, tai gali būti svarbus argumentas.
Kai vienos eglutės neužtenka
Mano draugė turi tris eglutes. Taip, tris. Vieną didelę svetainėje, mažą vaikų kambaryje ir dar vieną – lauko terasoje. Kai pirmą kartą tai išgirdau, pagalvojau – ar čia ne per daug? Bet pabuvęs jos namuose per šventes supratau logiką.
Kiekviena eglutė turi savo charakterį. Svetainės – elegantiška, papuošta sidabriniais ir auksiniais akcentais. Vaikų kambario – spalvinga, linksma, su rankų darbo žaisliukais. Terasos – skirta apšvietimui, kuris pasitinka svečius dar prieš jiems įžengiant į namus.
Su natūraliomis eglutėmis toks eksperimentavimas būtų finansiškai skausmingas ir logistiškai sudėtingas. Dirbtinės Kalėdinės eglutės nupirktos kartą, jos tarnauja metai iš metų, leisdamos kurti vis naujas kompozicijas ir nuotaikas.
Vaikų reakcija, kurios nesitikėjau
Labiausiai jaudinausi dėl vaikų. Kaip jie priims faktą, kad mūsų namuose stovės „netikra” eglutė? Ar nepraras Kalėdos savo magijos?
Realybė pasirodė visiškai kitokia. Vaikams absoliučiai nerūpėjo, iš ko pagaminta eglutė. Juos domino visiškai kiti dalykai – kokius žaisliukus kabinsime, ar galės patys uždėti viršūnę, kada bus galima įjungti lemputes. Magija jiems slypėjo ne medžiagoje, o procese ir laukime.
Beje, pastebėjau ir netikėtą privalumą – vaikai gali laisviau žaisti šalia eglutės. Nereikia nuolat jaudintis dėl nuverstų šakų, nubyrėjusių spyglių ar alerginių reakcijų. Mažieji gali apkabinti eglutę, pasislėpti po šakomis, fotografuotis – be jokios baimės.
Technologijos, kurios nustebina
Turėjau prietarų dėl dirbtinių eglučių išvaizdos. Atmintyje išlikę vaizdai iš vaikystės – plastikiniai, nenatūraliai blizgantys medžiai, kurie atrodė kaip pigios dekoracijos iš kino filmo apie ateitį.
Šiandienos realybė visiškai kitokia. Aukštesnės klasės modeliai gaminami naudojant PE (polietileno) technologiją, kai kiekviena šakelė formuojama pagal tikrus spyglius. Rezultatas – stulbinančiai tikroviškas vaizdas. Spalvų gradientai, netobulos formos, natūralūs atspalviai – visa tai sukuria iliuziją, kurią sunku atskirti nuo tikrovės.
Kai kurios eglutės turi integruotas LED lemputes, kurios valdosi nuotoliniu pulteliu ar net telefono programėle. Galima keisti spalvas, ryškumą, mirksėjimo režimus. Vaikai tai tiesiog dievina.
Netikėtas socialinis aspektas
Kai pirmą kartą pasidalinau nuotrauka su mūsų naująja eglute socialiniuose tinkluose, tikėjausi kritikos bangos. Vietoj to sulaukiau daugybės klausimų – kur pirkau, ar rekomenduoju, kaip atrodo iš arti. Pasirodo, daugelis draugų tyliai svarstė apie tą patį žingsnį, bet nedrįso pirmi.
Vienas pokalbis virto kitu, ir netrukus susidarė visas būrelis žmonių, kurie dalijosi patirtimis, patarimais ir nuotraukomis. Kai kas pasirinko visiškai tradicinius modelius, kiti eksperimentavo su neįprastomis spalvomis ir formomis. Bendras vardiklis buvo vienas – niekas nesigailėjo savo sprendimo.
Kelionės ir šventės toli nuo namų
Dar vienas aspektas, kuris man tapo aktualus – Kalėdos ne namuose. Šeima, išsibarsčiusi po skirtingus miestus ir šalis, reiškia, kad šventės dažnai švenčiamos kelyje. Ir čia dirbtinė eglutė turi didelį privalumą – ji kantriai laukia.
Grįžti namo po kelių savaičių ir rasti šventinį medį lygiai tokį, kokį palikau – tai mažas, bet malonus džiaugsmas. Nereikia jaudintis, kad grįšiu prie nudžiūvusio, gaisro pavojų keliančio objekto. Nereikia prašyti kaimynų užeiti palaistyti. Eglutė tiesiog stovi ir laukia, pasirengusi šventėms.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laiko tarnauja kokybiška dirbtinė eglutė? Vidutiniškai 10-15 metų, tačiau tinkamai prižiūrimi aukščiausios kokybės modeliai gali tarnauti ir ilgiau. Svarbiausias veiksnys – saugojimo sąlygos. Laikant sausoje, tamsioje vietoje, eglutė išlaikys formą ir spalvą daugelį metų.
Ar dirbtinės eglutės kvepia? Ne, jos neturi natūralaus pušies kvapo. Tačiau daugelis žmonių naudoja kvapnius aliejus, žvakes ar specialius purškalus, kurie sukuria norimą aromatą. Kai kas mano, kad tai netgi geriau – galima rinktis mėgstamiausią kvapą, o ne tenkintis tuo, ką siūlo gamta.
Ar sunku surinkti ir išardyti? Šiuolaikinės eglutės projektuojamos paprastam surinkimui. Dauguma modelių susideda iš kelių dalių, kurios tiesiog įstatomi viena į kitą. Vidutiniškai surinkimas užtrunka 15-30 minučių, priklausomai nuo dydžio. Šakelių „atgaivinimas” – išlyginimas po saugojimo – gali užtrukti šiek tiek ilgiau, bet tai nėra sudėtinga.
Kokio aukščio eglutę rinktis? Pagrindinė taisyklė – eglutė turėtų būti bent 30-50 cm žemesnė nei lubos, kad liktų vietos viršūnei ir kad medis neatrodytų suspaustas. Taip pat svarbu įvertinti kambario plotį – per siaura eglutė dideliame kambaryje atrodys kukliai, o per plati – užgoš erdvę mažoje patalpoje.
Ar galima naudoti bet kokius papuošalus? Taip, dirbtinėms eglutėms tinka visi tradiciniai papuošalai – stikliniai burbulai, mediniai žaisliukai, girliandos, kaspinai. Vienintelis patarimas – vengti pernelyg sunkių dekoracijų ant plonesnių šakelių, kad jos nedeformuotųsi.
Kaip valyti dirbtinę eglutę? Prieš sezoną pakanka švelniai nupūsti ar nusiurbti dulkes minkštu antgaliu. Jei eglutė labai purvina, šakeles galima nuvalyti drėgna šluoste. Svarbu leisti visiškai išdžiūti prieš pakuojant saugojimui.
Ar verta investuoti į brangesnį modelį? Paprastai taip. Pigesnės eglutės dažnai turi mažiau šakelių, atrodo retesnės ir greičiau praranda formą. Vidutinės ir aukštesnės klasės modeliai tankesni, natūraliau atrodo ir ilgiau tarnauja. Kadangi tai ilgalaikė investicija, verta skirti šiek tiek daugiau pradinei kokybei.
Ką daryti, jei nebenoriu eglutės? Jei eglutė dar geros būklės, galima ją parduoti, padovanoti ar atiduoti labdarai. Daugelis organizacijų priima tokias dovanas, ypač prieš švenčių sezoną. Taip eglutė gaus antrą gyvenimą kitoje šeimoje.