Kiekvieną rudenį ta pati mintis: reikėtų apšiltinti. Kiekvieną pavasarį – suskaičiuotos šildymo sąskaitos ir pasižadėjimas, kad kitąmet tikrai. Bet „kitąmet” virsta „dar po metų”, o sąskaitos tik auga. Kiek iš tiesų kainuoja tas delsimas?
Skaičiai, kurie kalba patys
Neapšiltintas 100 kvadratų namas Lietuvoje per šildymo sezoną sunaudoja vidutiniškai 15 000-20 000 kWh šilumos energijos. Gerai apšiltintas – 6 000-10 000 kWh. Skirtumas – maždaug perpus.
Perskaičiuokime į pinigus. Su dujų katilu neapšiltintas namas kainuoja 1 500-2 500 eurų per sezoną. Apšiltintas – 700-1 200 eurų. Sutaupymas – 800-1 300 eurų kasmet.
Per penkerius metus delsimo – 4 000-6 500 eurų išmesta pro langus. Tiksliau – pro sienas, nes būtent ten dingsta didžioji dalis šilumos.
Namo sienų šiltinimas vidutiniam namui kainuoja 8 000-15 000 eurų, priklausomai nuo ploto ir medžiagų. Tai reiškia, kad investicija atsiperka per 6-12 metų vien iš sutaupymų. Viskas, kas po to – grynasis pelnas.
Šilumos nuostolių anatomija
Kur dingsta šiluma? Atsakymas priklauso nuo namo, bet tipinis pasiskirstymas atrodo maždaug taip:
Sienos – 30-35 procentai nuostolių. Didžiausias plotas, didžiausi nuostoliai. Senos plytinės ar blokinės sienos be izoliacijos praleidžia šilumą kaip kiauras maišas.
Stogas – 25-30 procentai. Šiluma kyla aukštyn, ir jei viršuje nieko nėra – ji tiesiog išeina. Neapšiltinta palėpė žiemą – beveik lauko temperatūra.
Langai ir durys – 20-25 procentai. Seni langai su vienu stiklu – katastrofa. Netgi dvigubi, bet seni – praleidžia daug daugiau nei šiuolaikiniai.
Pamatai ir grindys – 10-15 procentai. Dažnai pamirštama zona. Šaltis iš žemės kyla aukštyn, grindys šaltos, šildymo sistema dirba intensyviau.
Vėdinimas ir infiltracija – 10-15 procentai. Plyšiai aplink langus, durų tarpai, netankumai sienose – visa tai „kvėpuoja” ir išleidžia šilumą.
Pamatai: problema, kurios nematote
Pamatų šiltinimas – viena ignoruojamiausių sričių. Logika atrodo paprasta: jie po žeme, jiems šalta nekenkia. Bet ši logika klaidinga.
Pamatų šiltinimas sprendžia ne vieną, o kelias problemas vienu metu. Pirma – šilumos nuostoliai į gruntą. Žemė po namu nėra šilta – ji maždaug 8-10 laipsnių ištisus metus. Neapšiltintas pamatas nuolat atiduoda šilumą į šį „šaldytuvą”.
Antra – drėgmės kondensacija. Ten, kur šiltas vidus susitinka su šaltu pamatu, formuojasi kondensatas. Sienos prie grindų nuolat drėgnos, formuojasi pelėsis, atmosfera nejaukiu.
Trečia – šalčio tiltas. Neapšiltintas pamatas – tiesioginė jungtis tarp šalto grunto ir namo konstrukcijų. Net jei sienos šiltos, pamatas „nutempia” temperatūrą žemyn.
DUK: ką žmonės klausia dažniausiai
Ar galima šiltinti tik sienas, o pamatus palikti?
Galima, bet prarasite dalį efekto. Sienos – didžiausi nuostoliai, todėl jų šiltinimas duoda didžiausią rezultatą. Bet jei pamatai lieka neapšiltinti, grindys bus šaltos, kondensacija ties pagrindu – irgi. Idealiu atveju sistema turėtų būti kompleksinė.
Ar žiemą galima šiltinti?
Dauguma darbų žiemą nevykdomi. Klijams ir mišiniams reikia teigiamos temperatūros. Kai kurios technologijos leidžia dirbti iki minus penkių, bet kokybė nukenčia. Geriausi metai – pavasaris ir ruduo.
Kiek trunka darbai?
Vidutinio namo sienų šiltinimas – 2-4 savaitės, priklausomai nuo sudėtingumo ir oro sąlygų. Pamatų šiltinimas – 1-2 savaitės. Jei daroma kompleksiškai – galima sutaupyti laiko, nes komanda ir įranga jau vietoje.
Ar reikia leidimų?
Fasado šiltinimas keičia namo išvaizdą, todėl kai kuriais atvejais reikalingas statybos leidimas arba rašytinis pritarimas. Daugiabučiuose – bendrijos sprendimas. Individualiuose namuose – paprastai pakanka supaprastintos procedūros.
Kokią medžiagą rinktis?
Populiariausios – polistireninis putplastis (EPS) ir akmens vata. Putplastis pigesnis, lengvesnis, gerai izoliuoja, bet praleidžia mažiau garų – reikia tinkamos ventiliacijos. Akmens vata brangesnė, bet „kvėpuoja”, atspari ugniai, geriau izoliuoja garsą.
O kas su „šiltu fasadu”?
Tai marketingo terminas vadinamajai ETICS sistemai – šiltinimo sluoksnis, armuojantis tinklas, dekoratyvinis tinkas. Tai standartas, kurį naudoja dauguma. Alternatyva – vėdinama fasado sistema, kur šiltinimas dengiamas dailylentėmis ar kitomis plokštėmis su oro tarpu.
Subsidijos: pagalba, kurios verta paieškoti
Valstybė skatina namų renovaciją. APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) skelbia kvietimus, pagal kuriuos galima gauti paramą šiltinimui.
Subsidijų dydis priklauso nuo programos ir jūsų situacijos – kartais padengia iki 30-50 procentų investicijos. Sąlygos keičiasi, todėl prieš planuojant verta pasitikrinti aktualią informaciją.
Svarbi detalė: subsidijas dažniausiai galima gauti tik prieš pradedant darbus. Pirmiau dokumentai, paskui šiltinimas. Tai reikalauja planavimo, bet finansiškai gali ženkliai palengvinti situaciją.
Kada neverta delsti
Jei matote šiuos ženklus – laikas veikti:
Sienos viduje šaltos liečiant. Tai reiškia, kad šiluma tiesiog praeina kiaurai.
Kampuose formuojasi pelėsis. Kondensacija – aiškus ženklas, kad temperatūra ten per žema.
Šildymo sąskaitos kasmet auga, nors įpročiai nesikeičia. Energijos kainos kyla, bet jei augimas drastiškas – problema gali būti izoliacijos trūkumas.
Namas pastatytas iki 1993 metų ir nebuvo renovuotas. Iki tol šiltinimo standartai buvo minimalūs arba jų nebuvo visai.
Delsimas kainuoja – kiekvieną žiemą vis daugiau. Sprendimas – jūsų rankose.